Nors sie baisus ivykiai ir labai seni, nutike dar XIX a. pradzioje, Amerikoje iki siol neatsirado kitos smeklos, galincios pridaryti daugiau bedu uz piktaja Belu ragana, kuri pelne garsiausio JAV vaiduoklio slove.

“Tete, po langu vel kazkas vaiksto”, - baugsciai zvalgydamasis pasiskunde mazasis Ricardas. Dzonas Belas, turtingas Tenesio plantatorius, uzdege sviesa, ciupo kuoka ir ispuole laukan. Jis jau ne syki bande prigriebti jo seima naktimis siurpinanti nenaudeli. Taciau kiemas buvo tuscias, o sargas dievagojosi nieko nemates.

Siurenimas po langais seniai kele nerima Dz.Belui: kaimynai pasakojo siurpias istorijas apie kerstingus vergus, zudancius savo seimininkus ir ju artimuosius. Dz.Belas ju irgi turejo - ejo 1817-ieji, ir pietinese JAV plantacijose prekyba zmonemis buvo iprastas dalykas. Ar galejo kerstauti kuris is jo vergu? Sis klausimas nedave ramybes, nes Dzonas buvo tikras krikscionis ir su savo vergais elgesi zmoniskai.

Netrukus paaiskejo, kad vergai cia niekuo deti: keisti garsai eme sklisti jau namo viduje. Tapo aisku: cia pat slankioja tikru tikriausias vaiduoklis.

Neregima butybe Belu seimyna terorizavo kone metus, skleisdama ivairiausius garsus, bet paskui nusprende imtis konkretesniu veiksmu. Vaikai pabusdavo nakti, kai kazkas nutraukdavo nuo ju antklode, o karta nusprende pasitycioti is nakvoti likusio Dz.Belo svecio. Nuo lovos nuplesta antklode, igavusi aiskias zmogaus kuno formas, pakibo ore.

Svecias, kuris pasirode esas ne is bailiuju, garsiai susuko pagaves vaiduokli, ciupo ji i glebi ir suriso antklodes galus. Drasuolis nusprende sudeginti savo laimiki zidinyje, bet vos tik zenge keleta zingsniu jo link, kambaryje pasklido baisi smarve, jam eme trukti oro. Metes salin nasta, vyras spruko i koridoriu.

Isiutusi del tokios nepagarbos, smekla perejo i puolima. Pirmosiomis jos aukomis tapo vaikai, siurpus klyksmai eme sklisti tai is vieno, tai is kito kambario. Kazkas nematomas su baisia jega tampydavo uz plauku tai Ricarda, tai Betse. Neapsikentes Dz.Belas nusprende pasitarti su savo draugu Dzeimsu Dzonsonu, kuriam nestigo ne tik drasos, bet ir okultiniu ziniu. Jam atvykus ir vaiduoklis atgavo balsa.

Dz.Dzonsonas labai atidziai klausesi nematomos butybes cepsejimo, kosciojimo, net bande ja prakalbinti. Tai is pradziu sutrikde dvasia, bet netrukus ji paniekinamai susvilpe.

Dz.Belo draugas nenuleido ranku, ir sit karta isgirdo neaisku snabzdesi, kuris vis garsejo, o zodziai daresi vis aiskesni. Baisiausia, kad vaiduoklis kalbedavo tik esant Betsei, tarsi semdamasis is jos energijos. Vargsei mergaitei toks retransliatoriaus vaidmuo brangiai kainavo: jai sukdavosi galva, ji daznai prarasdavo samone. Jai Betses salia nebudavo ar ji budavo be samones, dvasia tyledavo.

Zinoma, is pradziu bandyta issiaiskinti, kieno dvasia neduoda seimai ramybes, bet vienareiksmio atsakymo gauti nepavyko. Galiausiai ja imta vadinti tiesiog Belu ragana. Isisiautejusi dvasia aiskiai kente nuo asmenybes susidvejinimo: be bjauriu darbeliu, kartais ji nuveikdavo ir ka nors gera, pavyzdziui, isgelbejo gyvybe jauneliui, kuri uzgriuvo smelio nuosliauza. Vaikas buvo beprarandas samone, bet salia isgirdo zvalu balsa ir nematomos rankos istrauke ji is smelio.

Ypatinga simpatija smekla jaute Liusi, Belo zmonai. Kai ji su draugemis studijuodavo Biblija, dvasia vaisindavo damas vaisiais, kurie materializuodavosi tiesiog is oro ir krisdavo apstulbusioms moterims ant keliu. Liusi sunegalavus nematoma biciule atnese riesutu ir net isgliaude juos ligones paprasyta. O tikra staigmena tapo egzotisku vaisiu pintine vieno is vaiku gimimo dienos proga: ragana pasigyre pristaciusi ja tiesiai is Indijos.

Taciau tokios malonios staigmenos budavo labai retos, kur kas dazniau smekla kresdavo sunybes. Ypac jai patikdavo skaldyti antausius.

Tarkim, eina Dzonas koridoriumi, tik staiga jo galva atsilosia nuo smugio, o ant skruosto lieka pirstu zymes... Kliudavo ir sveciams, bet labiausiai - vargselei Betsei. Mergaite net buvo isveze is namu, taciau ir seimos draugu namuose ji neisvengdavo niuksu. Keisciausia, kad tuo pat metu sunybes nesiliove ir Belu namuose.

Plantatorius labiausiai isirdo, kai ragana isarde Betses suzadetuves. Smekla pasisaipe is merginos ir jos suzadetinio tokiais riebiais zodeliais, jog vargsele apsiasarojusi isbego is kambario. Netrukus Dzonas svetaines kampe isvydo perregima silueta. Ciupes karda, jis suriko: “As sunaikinsiu tave, velnio sekla!” Zinoma, jokios zalos dvasiai jis nepadare, uztat ja labai supykde.

Ragana pradejo kersyti seimininkui. Pirmiausia jo zandikauliai ir liezuvis tarsi suakmenejo: negalejo nei valgyti, nei kalbeti, veidas trukciojo tarsi nuo meslungio. Netrukus Dzonas nugrimzdo i koma. Paaiskejo, kad ragana sukeite jo vaistus. Seimynykscius dar labiau isgasdino smeklos pareiskimas, kad seimos galvos dienos suskaiciuotos. Atvaziaves gydytojas dave katei isbandyti “vaistus”, ir si bemat padvese. Po keliu valandu pasimire ir plantatorius. Prakeikta ragana atkersijo. Ji nesiliove tyciotis ir per laidotuves - tai klykavo, tai plese dainas.

O po keliu menesiu seimai susedus prie pietu stalo, pasigirdo baisus trenksmas, i zidini ikrito ir sprogo patrankos sviedinys. Netrukus pasigirdo ir raganos balsas: “Iseinu, bet laukite manes po septyneriu metu”. Ir ji tesejo zodi.

Name vel eme aideti keisti garsai, vel kazkas nutempdavo antklodes. Bet sikart ji ilgai neuzsibuvo - gal jai truko vyriausiojo Belo, gal seima skyre smeklai per mazai demesio, bet ji dingo po dvieju savaiciu. Tiesa, pazadejusi grizti po 107 metu...

Nors paslaptinga ir tragiska istorija nutiko labai seniai, anomaliu reiskiniu tyrinetojai gincijasi iki siol. Juk liudininku buta pernelyg daug, kad butu galima pavadinti tai mistifikacija. Belo sunus Ricardas net parase knyga apie ju seima kankinusi vaiduokli. Vieni sia istorija laiko klasikiniu poltergeisto atveju, kiti izvelgia setono pinkles, treti net uzsimena apie masine haliucinacija, trukusia keleta metu. Ir niekas nezino, kaip buvo is tikruju.