Rusijos mokslininkai atskleide “Air France” kompanijos lainerio A330 zuties paslapti, kai prieme signala is abonento... kurio nebera tarp gyvuju.

Hidroakustiko, II rango atsargos kapitono Vadimo Svitnevo kompiuteris uzfiksavo zodzius: “Prancuzai, mes matome nusikaltima!”

Tai, kas dar neseniai atrode neimanoma, siandien jau tikrove: Rusijoje sekmingai palaikomas rysys su anapusiniu pasauliu pasitelkiant technines priemones. Isradejams pavyko sukurti unikalios aparaturos, leidziancios uzmegzti rysi su tais, kurie pasitrauke is zemiskojo gyvenimo amzinyben, eksperimentinius pavyzdzius.

Rusijos instrumentines transkomunikacijos asociacijos archyve, kuriam vadovauja fizikos ir matematikos mokslu daktaras Artiomas Michejevas, saugoma tukstanciai garsiniu failu, liudijanciu radijo rysiu uzmegztus kontaktus su anuo pasauliu. Patys naujausi - irasai su atsakymais apie virs Atlanto dingusio lainerio likima. Juos gavo technikos mokslu kandidatas V.Svitnevas, buves karo jureivis, hidroakustikos specialistas.

Klausimus apie virs Atlanto vandenyno isnykusi laineri mokslininkai uzdave tarpininkui is ano pasaulio, dalyvaujant zurnalistui. Tai nebuvo pirmasis bandymas - 2004 metais A.Michejevas su instrumentines transkomunikacijos pagalba pirmasis imine Rusijos laineriu, kuriuos susprogdino dvi savizudes, paslapti. Tuoj po tragedijos elektroninis balsas, priimtas rusu mokslininku aparatu rysiui su anapusiniu pasauliu, istare du aiskiai girdimus zodzius: “Buvo teroristas.”

Dingus prancuzu laineriui A.Michejevas ir jo kolegos, prisimindami pries penkerius metus ivykusia nelaime, zurnalistui dalyvaujant bande uzmegzti rysi su anuo pasauliu ir sulaukti atsakymu i klausimus apie katastrofos priezastis. Rysio seansas buvo irasytas kaip dokumentinis kontakto patvirtinimas.

Atsakymai i klausimus eme plaukti ta pacia sekunde. Jausmas nenusakomas - is atsitiktiniu garsu - fonemu, gludinciu kompiuterio atmintyje, rikiavosi zodziai! Atsitiktinio sutapimo tikimybe beveik nuline - sudaryti is chaoso prasminga fraze kur kas sudetingiau, negu atspeti visus loterijos skaicius. Juk tai ne vienkartinis sutapimas. Tai net ne siaip informacijos srautas, tai konkretus atsakymas i musu pagrindini klausima: “Kas tapo katastrofos priezastimi?”

Stai ka isgirdome:
“Tragedija ore”.
“Matome nusikaltima”.
“Ten buvo kazkokia deze”.
“Atlanto vandenyne tikra katastrofa, visi sudege, cia gyvi mirtininkai nemirtingi”.
“Mes matome nusikaltima, korpuse buta kazkokios dezes...”
“Prancuzai, mes matome nusikaltima!”

Aviacijos saugumo specialistai, kuriems zodis zodin buvo pranesta si informacija, linke manyti, jog lektuve ivyko sprogimas. Ir daro prielaida, kad jo priezastis gali buti susijusi su nusikalstamu sumanymu - o kas, jei lektuve buvo zmogus, kuri kas nors labai norejo pasalinti? Pasleptos minos sprogimas galejo sudraskyti lektuva i gabalus dar ore.

“Musu projekto tikslas - sukurti stabiliai funkcionuojanti instrumentini rysio kanala su anuo pasauliu pasirenkant adresata, - aiskina A.Michejevas. - Bus galima bendrauti su konkreciu zmogumi, net seniai mirusiu”.

Mokslininkas tvirtina, kad jis ir jo kolegos atskleide sukrecianti reiskini, susijusi su “kitos salies” (taip jie vadina anapusini pasauli) poveikiu garso kortai ir kompiuterio procesoriui. Per juos leidziant fonemas (zmogaus kalbos garsines sandaros vienetus) ir veliau tai apdorojus sulaukiama atsakymo.
A.Michejevas ir jo vienminciai tikisi sukonstruoti mobilu technini irengini, kuris uztikrintu labai kokybiska rysi su anapusiniu pasauliu.

“Norime pasiekti, kad instrumentine transkomunikacija taptu prieinama visiems, - pasakoja A.Michejevas. - Kad visi isitikintu, jog mirtis - tik perejimas i kita busena. Kad zmones nebebijotu mirties. Kad visi zinotu, jog ju artimieji is tiesu iskeliavo i kita pasauli, o cia paliko tik kuna.”

Jau daugiau kaip 100 metu ieskoma techniniu galimybiu, galinciu garantuoti rysi su “anapusiniu pasauliu”: “dvasiu balsus” mediumai bande irasineti dar fonografu. Net genialusis isradejas Tomas Edisonas 1933 metais konstravo irengini, kuris leistu zmogui uzmegzti rysi su mirusiais zmonemis. Tiesa, jam nepavyko.

Taciau 1959-aisiais atsitiktinumas padejo svedui Fridrichui Jurgensonui irasyti i magnetofona savo mirusios motinos balsa. Jis vaiksciojo miske ir irasinejo pauksciu giesmes, o isklauses juostele isgirdo motinos balsa, saukianti ji vardu. F.Jurgensonas veliau irase simtus paranormaliu balsu ir isleido knyga “Radijo kontaktas su mirusiaisiais”. Latviu psichologas Konstantinas Raudivas pavadino ja fantastika, bet nusprende pakartoti eksperimentus. Jis buvo sukrestas pamates, jog tai tiesa! K.Raudivas sudare kataloga is desimciu tukstanciu balsu.

Astuntaji desimtmeti tyrinetojas Dzordzas Mikas isrado “Spiricom”, itaisa, kuris turejo garantuoti rysi su anapusiniu pasauliu. Pranesimu ateidavo, bet visavercio dvisalio dialogo nebuvo. Pries ketvirti amziaus vokieciu inzinierius Hansas Otas Kenigas sugalvojo “telegeneratoriu” is gyvenimo pasitraukusiu zmoniu atvaizdams gauti. Tam placiai buvo naudojamas budas “isskirti” garsus is “baltojo triuksmo” - chaotisku garsu, kuriu spektro demenys tolygiai paskirstyti visu dazniu diapazonu. Pavadinimas kiles is baltosios sviesos - regimuju elektromagnetiniu bangu.

Eksperimentai vyko visame pasaulyje, kontaktai su “anuo pasauliu” jau buvo palaikomi kompiuteriais, taciau kiekvienu atveju seansuose turejo dalyvauti mediumas - ekstrasensas. Be sio “zmogiskojo veiksnio” rysys neveike.

2004 metais prof. Anabela Kordozo su kolegomis is Neapolio universiteto po serijos bandymu oficialiai pripazino “elektroniniu balsu” fenomena. Dabar - rusu eile. A.Michejevui ir jo bendraminciams pavyko sukurti funkcine transkomunikacinio irenginio, uztikrinancio stabilu rysio kanala, schema.