Ziedus muvi visi: vyrai ir
moterys, jauni ir seni. Psichologai aiskina, kad didziule reiksme turi ne tiek
pats ziedas, kiek pirstas, ant kurio jis yra. Tokiu budu ziedo savininkas nori
aplinkiniams pranesti informacija. Kokia? Tuoj suzinosite.
Pati populiariausia ziedo
vieta – bevardis pirstas. Tai byloja apie seimine padeti. Esu vedes, esu
istekejusi. Siai „skilciai“ uzpildyti pasirenkama desine ranka, o kataliku
tradicijoje - kaire.
Istoriku tvirtinimu, toks
paprotys atsirado dar senoves egiptieciu laikais, jie tikejo, kad butent nuo
bevardzio pirsto prasideda „meiles arterija“, vedanti tiesiai i sirdi, t.y. jie
mane, kad ketvirtasis pirstas ypatingu nervu arba kraujotakos indu yra susietas
su sirdimi. Puoseledama tokias mintis faraonu tauta nesiojo vestuvinius ziedus
is paciu ivairiausiu metalu, stiklo ir net keramikos.
Senoves Romos laikais
atsiranda tradicija sutuoktiniui dovanoti gelezini arba bronzini zieda kaip
vedybiniu saitu tvirtumo zenkla. Krikscionybe nepaneige sio pagonisko
isitikinimo ir iteisino ji Baznycios ritualu ir dieviskuoju palaiminimu. Labiau
iprasti mums auksiniai sutuoktuviu ziedai pradeti muveti tik III-IV amziuje.
Ziedas ant smiliaus reiskia
„valdzia“. Ziedu papuostas sis pirstas – valingo charakterio, isdidumo ir
valdzios siekimo zenklas. „Valdzios ziedas“ ant desines rankos liudija
apdairuma, blaivu padeties vertinima, ant kaires rankos – greiciau didybes
manija ir polinki i isterija.
Ziedus ant smiliaus muvejo
zinomi valdovai ir karvedziai – Cezaris, Ivanas Rustusis, kardinolas Riselje,
Henrikas VIII. Pastarasis, beje, is principo muvejo ziedus vien tik ant smiliu,
be to, butinai is karto ant abieju ranku. Didysis monarchas, reformatorius ir
paranoikas sitaip vaizduojamas visuose portretuose.
Ziedo ant didziojo pirsto
prasme - „As grazus (-i)“. Ant paties ilgiausio, pagrindinio pirsto geriausia
demonstruoti papuosalus ir tai, kiek mes patys sau patinkame. Agresyvus ziedo
pranasumas ant smiliaus pakeiciamas mandagesniu savo paties orumo suvokimu ir
labiau atleistinu megavimusi savimi.
Butent ant didziojo pirsto
zieda muvejo Merilin Monro (Marilyn Monroe), kai dainavo apie deimantus. Beje,
deimanto dydis siuo atveju taip pat turi reiksme – kuo didesnis ir pastebimesnis
ziedas, tuo labiau jo savininkas troksta itikinti aplinkinius, kad jam neimanoma
atsispirti.
Gal ir nukrypsime nuo temos,
bet butent ant didziojo pirsto buvo muvimas ir Dzono Tolkieno (John Ronald Reuel
Tolkien) trilogijos „Ziedu valdovas“ visagalybes ziedas. Kokiu gestu priesu
kariuomene pasveikino Sauronas, jeigu jam ta pirsta su ziedu paskui nukirto,
matyt nereikia spelioti.
Ziedai ant didziuju pirstu
pelno ypatinga susidomejima, ypac jeigu tai – vyrisku ranku pirstai. Psichologu
nuomone, pagrindinis tokio ziedo savininko tikslas – isitvirtinti bet kokiomis
priemonemis ir visu pirma seksualine prasme. Nuomone siuo klausimu jau
nesikeicia maziausiai 2000 metu. Dar senoves graikai ir romenai didiji pirsta
laike falo simboliu ir nesiojo ant jo gelezinius ziedus, kad apsaugotu savo
vyriskasias galias.
Mazylis – miniatiurine musu
ranku „paso“ dalis. Vietos cia pakanka tik tam, kad pazymetume varnele skiltyje
„kurybiniai gebejimai“. Ziedai ant mazylio – aktoriu, dailininku, modeliuotoju
neatskiriami palydovai. Pavyzdziui, aktore Marlen Dytrich (Marlene Dietrich),
pirmenybe teikdavo butent ziedams ant sito pirsto. Taciau jeigu pries jus yra
zmogus ne is menininku pasaulio, ant mazylio muvimas ziedas pasufleruos, kad jo
savininkas kurybiskas ir gali bet kada issiverzti is visuomenes nustatytu
remu.
Pastaruoju metu tenka prabilti
ir apie ziedus ant koju pirstu. Juos muvi ir moterys, ir vyrai. Visiskai
nepriklausomai nuo to, ant kurio kojos pirsto ziedas yra, jis kalba vien tik
apie troskima issiskirti ir gerokai padidinta savo paties vertinima. Psichologai
siuo klausimu sutaria – toks zmogus negali gyventi be aplinkiniu demesio ir
labai daznai iskelia save virs kitu zmoniu, ypac taip galima pasakyti tada, kai
ziedas ant koju pirstu demonstruojamas itin atvirai.
Paprastos taisykles
Bet grizkime prie klasikos.
Jeigu prie madingu nagu ketinate priderinti klasikinius ziedus, renkantis
papuosala reiketu laikytis keliu paprastu taisykliu:
Ziedai su ovaliais arba
pailgais akmenimis rankai suteikia daugiau elegancijos.
Platus ziedai su stambiais
akmenimis netinka smulkioms, mazoms moterims, kuriu pirstai per daug ploni ir
nelabai ilgi.
Plonas ziedelis labiau papuos
merginos pirstus negu masyvus ziedas.
Nesioti po kelis ziedus ant
vienos rankos pirstu, svelniai tariant, juokinga ir demonstruoja atitinkama
issilavinimo lygi.
Stambiu ziedu su
brangakmeniais nereiketu muveti diena.
Vestuvinis ziedas
Vestuvinis ziedas – ne siaip
vedybu simbolis. Su juo yra susije nemazai tradiciju ir paprociu.
Pavyzdziui, Europoje
vestuvinis ziedas daznai yra paliekamas kaip palikimas – is kartos i karta ji
motinos dovanoja savo vyresniosioms dukroms.
Plona vestuvini zieda su
briliantu iprasta dovanoti per suzadetuves, o vientisas ziedas be jokiu
papuosimu paprastai uzmaunamas per santuokos registracija.
Minint sidabrines vestuves, po
25 metu, sutuoktiniams rekomenduojama kartu su vestuviniu ziedu uzsimauti
sidabrini.
Viena is siu dienu naujoviu –
vestuvinis ziedas kaip skyrybu zenklas muvimas ant kaires rankos bevardzio arba
mazylio. Lyg ir visai nieko paprotys, padedantis issiaiskinti tiesa. Zinoma,
jeigu tu skyrybu nebuvo kokios trejos ar ketverios.
Beje, vestuviniu ziedu taip
pat esama ivairiu. Tai, koki pasirinkote, parodo jusu poziuri i partneri ir
vedybas:
Plonas, „klasikinis“ 2-5 mm
plocio auksinis ziedas byloja apie pasitenkinima partneriu. Jo savininkas
nenusiteikes ieskoti seksualiniu nuotykiu nuosalyje, santuoka gali buti
ilgalaike. Taciau ateityje santykiai taps rutina.
Stambus, „pasunkintas“ ziedas
(platesnis nei 5 mm) rodo nepasitikejima santykiu stabilumu, partnerio
patikimumu, intuityvu nora ar poreiki atitolinti galima issiskyrima arba jo
isvengti.
Vestuvinis ziedas su
„patobulinimais“ (piesiniais, smulkiais deimantais, irasais) byloja, kad jo
savininkas nesamoningai troksta ryskesniu, aistringesniu santykiu, nei yra
dabar, arba baiminasi, kad dabartines „ugnimi alsuojancios“ aistros pakaks
neilgam ir labai greitai ji apsitrauks nuobodulio plenimis.
Isvis vestuviniu ziedu nemuvi
labai mazas procentas zmoniu. Dazniausiai tai slapti erotomanai, nenorintys
parodyti, kad yra susituoke. Didzioji dalis „nenesiojanciu vestuvinio ziedo“
pasamoneje priesinasi vestuvems, seimos jungui, nors ir gyvena normalu seimini
gyvenima.
Parengta pagal
"Respblikos" prieda "Pastoge"