Ziedus muvi visi: vyrai ir moterys, jauni ir seni. Psichologai aiskina, kad didziule reiksme turi ne tiek pats ziedas, kiek pirstas, ant kurio jis yra. Tokiu budu ziedo savininkas nori aplinkiniams pranesti informacija. Kokia? Tuoj suzinosite.

Pati populiariausia ziedo vieta – bevardis pirstas. Tai byloja apie seimine padeti. Esu vedes, esu istekejusi. Siai „skilciai“ uzpildyti pasirenkama desine ranka, o kataliku tradicijoje - kaire.

Istoriku tvirtinimu, toks paprotys atsirado dar senoves egiptieciu laikais, jie tikejo, kad butent nuo bevardzio pirsto prasideda „meiles arterija“, vedanti tiesiai i sirdi, t.y. jie mane, kad ketvirtasis pirstas ypatingu nervu arba kraujotakos indu yra susietas su sirdimi. Puoseledama tokias mintis faraonu tauta nesiojo vestuvinius ziedus is paciu ivairiausiu metalu, stiklo ir net keramikos.

Senoves Romos laikais atsiranda tradicija sutuoktiniui dovanoti gelezini arba bronzini zieda kaip vedybiniu saitu tvirtumo zenkla. Krikscionybe nepaneige sio pagonisko isitikinimo ir iteisino ji Baznycios ritualu ir dieviskuoju palaiminimu. Labiau iprasti mums auksiniai sutuoktuviu ziedai pradeti muveti tik III-IV amziuje.

Ziedas ant smiliaus reiskia „valdzia“. Ziedu papuostas sis pirstas – valingo charakterio, isdidumo ir valdzios siekimo zenklas. „Valdzios ziedas“ ant desines rankos liudija apdairuma, blaivu padeties vertinima, ant kaires rankos – greiciau didybes manija ir polinki i isterija.

Ziedus ant smiliaus muvejo zinomi valdovai ir karvedziai – Cezaris, Ivanas Rustusis, kardinolas Riselje, Henrikas VIII. Pastarasis, beje, is principo muvejo ziedus vien tik ant smiliu, be to, butinai is karto ant abieju ranku. Didysis monarchas, reformatorius ir paranoikas sitaip vaizduojamas visuose portretuose.

Ziedo ant didziojo pirsto prasme - „As grazus (-i)“. Ant paties ilgiausio, pagrindinio pirsto geriausia demonstruoti papuosalus ir tai, kiek mes patys sau patinkame. Agresyvus ziedo pranasumas ant smiliaus pakeiciamas mandagesniu savo paties orumo suvokimu ir labiau atleistinu megavimusi savimi.

Butent ant didziojo pirsto zieda muvejo Merilin Monro (Marilyn Monroe), kai dainavo apie deimantus. Beje, deimanto dydis siuo atveju taip pat turi reiksme – kuo didesnis ir pastebimesnis ziedas, tuo labiau jo savininkas troksta itikinti aplinkinius, kad jam neimanoma atsispirti.

Gal ir nukrypsime nuo temos, bet butent ant didziojo pirsto buvo muvimas ir Dzono Tolkieno (John Ronald Reuel Tolkien) trilogijos „Ziedu valdovas“ visagalybes ziedas. Kokiu gestu priesu kariuomene pasveikino Sauronas, jeigu jam ta pirsta su ziedu paskui nukirto, matyt nereikia spelioti.

Ziedai ant didziuju pirstu pelno ypatinga susidomejima, ypac jeigu tai – vyrisku ranku pirstai. Psichologu nuomone, pagrindinis tokio ziedo savininko tikslas – isitvirtinti bet kokiomis priemonemis ir visu pirma seksualine prasme. Nuomone siuo klausimu jau nesikeicia maziausiai 2000 metu. Dar senoves graikai ir romenai didiji pirsta laike falo simboliu ir nesiojo ant jo gelezinius ziedus, kad apsaugotu savo vyriskasias galias.

Mazylis – miniatiurine musu ranku „paso“ dalis. Vietos cia pakanka tik tam, kad pazymetume varnele skiltyje „kurybiniai gebejimai“. Ziedai ant mazylio – aktoriu, dailininku, modeliuotoju neatskiriami palydovai. Pavyzdziui, aktore Marlen Dytrich (Marlene Dietrich), pirmenybe teikdavo butent ziedams ant sito pirsto. Taciau jeigu pries jus yra zmogus ne is menininku pasaulio, ant mazylio muvimas ziedas pasufleruos, kad jo savininkas kurybiskas ir gali bet kada issiverzti is visuomenes nustatytu remu.

Pastaruoju metu tenka prabilti ir apie ziedus ant koju pirstu. Juos muvi ir moterys, ir vyrai. Visiskai nepriklausomai nuo to, ant kurio kojos pirsto ziedas yra, jis kalba vien tik apie troskima issiskirti ir gerokai padidinta savo paties vertinima. Psichologai siuo klausimu sutaria – toks zmogus negali gyventi be aplinkiniu demesio ir labai daznai iskelia save virs kitu zmoniu, ypac taip galima pasakyti tada, kai ziedas ant koju pirstu demonstruojamas itin atvirai.

Bet grizkime prie klasikos. Jeigu prie madingu nagu ketinate priderinti klasikinius ziedus, renkantis papuosala reiketu laikytis keliu paprastu taisykliu:

Platus ziedai su stambiais akmenimis netinka smulkioms, mazoms moterims, kuriu pirstai per daug ploni ir nelabai ilgi.

Nesioti po kelis ziedus ant vienos rankos pirstu, svelniai tariant, juokinga ir demonstruoja atitinkama issilavinimo lygi.

Pavyzdziui, Europoje vestuvinis ziedas daznai yra paliekamas kaip palikimas – is kartos i karta ji motinos dovanoja savo vyresniosioms dukroms.

Plona vestuvini zieda su briliantu iprasta dovanoti per suzadetuves, o vientisas ziedas be jokiu papuosimu paprastai uzmaunamas per santuokos registracija.

Minint sidabrines vestuves, po 25 metu, sutuoktiniams rekomenduojama kartu su vestuviniu ziedu uzsimauti sidabrini.

Viena is siu dienu naujoviu – vestuvinis ziedas kaip skyrybu zenklas muvimas ant kaires rankos bevardzio arba mazylio. Lyg ir visai nieko paprotys, padedantis issiaiskinti tiesa. Zinoma, jeigu tu skyrybu nebuvo kokios trejos ar ketverios.

Beje, vestuviniu ziedu taip pat esama ivairiu. Tai, koki pasirinkote, parodo jusu poziuri i partneri ir vedybas:

Plonas, „klasikinis“ 2-5 mm plocio auksinis ziedas byloja apie pasitenkinima partneriu. Jo savininkas nenusiteikes ieskoti seksualiniu nuotykiu nuosalyje, santuoka gali buti ilgalaike. Taciau ateityje santykiai taps rutina.

Stambus, „pasunkintas“ ziedas (platesnis nei 5 mm) rodo nepasitikejima santykiu stabilumu, partnerio patikimumu, intuityvu nora ar poreiki atitolinti galima issiskyrima arba jo isvengti.

Vestuvinis ziedas su „patobulinimais“ (piesiniais, smulkiais deimantais, irasais) byloja, kad jo savininkas nesamoningai troksta ryskesniu, aistringesniu santykiu, nei yra dabar, arba baiminasi, kad dabartines „ugnimi alsuojancios“ aistros pakaks neilgam ir labai greitai ji apsitrauks nuobodulio plenimis.

Isvis vestuviniu ziedu nemuvi labai mazas procentas zmoniu. Dazniausiai tai slapti erotomanai, nenorintys parodyti, kad yra susituoke. Didzioji dalis „nenesiojanciu vestuvinio ziedo“ pasamoneje priesinasi vestuvems, seimos jungui, nors ir gyvena normalu seimini gyvenima.