Britu ir skotu specialistai iskele prielaida: kiekvieno zmogaus veidas - savotiskas kodas, kuri nuskaito ir isimena musu smegenys, o prireikus pagal ji ir identifikuoja pazistama veida minioje.

Taigi, karta zvilgtelejus i nepazistamaji, jo parametrai isiraso pozievyje, ten visa gyvenima ir saugomi. Juk ne be reikalo dazna musu, sutikus ka nors gatveje, ilgai kankina klausimas: “Na, kur as ji maciau?”

 

Strichai ir linijos

Mokslininkai seniai bando iminti misle: kaip vyksta veidu atpazinimo procesas? Vyrauja nuomone, kad kiekvienas veidas turi tam tikru pagrindiniu tasku, kuriuos galima sujungti isivaizduojamomis linijomis. Kad per minimaliai trumpa laika nepazistamojo veidas butu “isplestas” is minios, smegenys, kaip tvirtina anglai, turi pamatyti ir isanalizuoti horizontalias linijas, iremintas antakiu, akiu ir lupu. Britu mokslininkai atliko eksperimenta, kurio metu zmonems buvo rodomos zinomu asmenu nuotraukos. Beje, tai nebuvo visiems iprastos nuotraukos: jose buvo palikti tik veido bruozai, supaprastinti iki tam tikrus taskus jungianciu liniju. Rezultatas nustebino mokslininkus. Paprasti zmones, eksperimento dalyviai, nesunkiai atpazino izymybes.

Iseitu, zmogaus akis panasi i bruksniniu kodu skeneri prekybos centruose, o smegenys atpazista veido liniju rinkini ir neklysdamos identifikuoja zmogu. Juolab, kaip isitikine specialistai, metams begant nuotolis tarp pagrindiniu veido tasku nesikeicia. Tuo sekmingai naudojasi specialiosios tarnybos: ju turimos specialios kompiuteriu programos leidzia pagal jaunysteje daryta zmogaus nuotrauka nustatyti, kaip zmogus gali atrodyti sulaukes 50-ies ar 80-ies.

Kaip nuskaitomos veido linijos? Akis turi specialiu fotoreceptoriu, analizuojanciu daikto atspindetos sviesos intensyvuma ir spektro sudeti. Tinklaine ir regejimo analizatorius reaguoja i tamsiu ir sviesiu liniju kaita, vaizdo kontrasta, jo tona. Veliau informacija apie liniju parametrus patenka i galvos smegenu zieve. Taip formuojama konkreti veido konfiguracija, arba modelis. Prireikus jis sulyginamas su daugybe smegenyse saugomu anksciau nuskaitytu vaizdu - ir zmogus atpazintas.

Dazniausiai zmogaus veida isimename is vieno jam budingo pozymio, tarkim, arti isodintu akiu ar kumpos nosies. Cia negalima nepamineti dailininku karikaturistu, kuriu talentas kartais stebina psichologus. Kaip galima pasiekti, padarius desimt strichu piestuku, kad visi atpazintu zinoma politika ar pramogu verslo atstova? Pasak psichologu, dailininko talentas leidzia jam isvysti zmoguje ta viena vieninteli issiskirianti bruoza - tereikia ji dar sustiprinti. Paprastas zmogus, kaip ir dailininkas, irgi mato ta ypatuma, bet analizuoja ji nesamoningai, o dailininkas isisamonina, jog jis ir yra tasai raktelis, padesiantis atpazinti veida. Pabreztas gudrumas, pyktis, maslumas gali daug sekmingiau perteikti zmogaus individualuma ir taip padaryti ji atpazistama.

 

Ar veida galima perkoduoti?

Ne paslaptis, kad kai kurie zmones kreipiasi i plastikos chirurgus, prasydami pakeisti isvaizda. Priezastys pacios ivairiausios - nuo kosmetologiniu iki kriminaliniu, o rezultatas - visiskai kitoks bruksninis kodas. Europos veido plastines chirurgijos specialistai neneigia, kad pasitelkes siuolaikines medicinos technologijas prityres plastikos chirurgas gali neatpazistamai pakeisti zmogu. Paprastai daugiausia pakinta nosis ir akys. Pasitaiko, kad po rinoplastikos (nosies formos operacijos) zmogui tenka keisti ir pasa. Kartais net artimi giminaiciai jo nebepazista. Tuo tarpu pakitusi ausu forma visiskai nereiskia, kad pasikeite individualybe. Bet kartais buna ir taip, kad pats zmogus saves neatpazista, ne tik jo artimieji. Kardinaliai isvaizda pakeite zmones beveik visada susiduria su saves identifikavimo problema. Zmogus ziuri i veidrodi ir nepazista jo rodomo atvaizdo. Prie naujo veido pratintis tenka kone menesi! Specialistai zino, kad plastikos chirurgui pakanka pakeisti vos keleta veido bruozu: isskirtini suniveliuoti, o kuri nors nauja - akcentuoti.

Taciau tuo pat metu jie ispeja, jog zmogaus smegenu galimybiu negalima lyginti su kompiuteriu technologijomis, naudojamomis parduotuvese. Juk be regimu pozymiu, net jei juos ir galima isreiksti bruksniniais kodais, zmogus dar turi charakteri, iprociu, balsa ir daugeli kitu skiriamuju bruozu. Psichologai kol kas negali atsakyti, ar isvaizdos pokyciai turi reiksmes charakteriui, nors pasitaiko ir tokiu pacientu, kurie operacijomis nori pakoreguoti net charakteri. Pavyzdziui, daznai prasoma ryztingesnio, priekin atsikisusio smakro, nes nuo seno manoma, kad jo neturintys zmones yra silpnavaliai ir nepasitikintys savimi. Be abejo, iskart po operacijos zmogus nepasikeis, kitoks jis atrodys tik aplinkiniams, bet po kurio laiko ir jis ims kitaip galvoti apie save. Taciau visiskai pakeisti gamtos dovanota individualuma - nepalyginti sunkesnis uzdavinys.

 

Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius/Brigita".