Ko tikimes, to ir sulaukiame

Tai, kas yra placebo efektas, daugmaz zinome, taciau apie nocebo reiskini pradeta kalbeti ne taip ir seniai. Nocebo (is lot. “pakenksiu”) efektas - tai ligos simptomai, salygoti itaigos arba tikejimo, kad kas nors pakenks, aiskina gydytoja psichiatre-psichoterapeute Zita Alseikiene.

Liga galima prisisaukti

Ne vienas zmogus nera apsaugotas nuo neigiamos savitaigos, vadinamos nocebu, poveikio. Tipiskus pacientus, kuriems tiketinas nocebo efektas, galima isskirti i dvi didesnes grupes: tuos, kurie tik isigije vaista pirmiausia perskaito informaciniame lapelyje nurodytus salutinius jo poveikius, arba tuos, kurie is tikruju blogai toleruoja vaistus ir, patyre daug ju nepageidautinu poveikiu, nesamoningai ir vel tikisi sulaukti ko nors nemalonaus. Pastariesiams gydytoja rekomenduoja bet kuri geriamaji vaista pradeti nuo labai mazu doziu, o nauju vaistu injekcijas - tik pasitikrinus gydymo istaigose nuo alergijos.

“Lietuviams sis reiskinys tikrai turetu buti aktualus, nors ne visada ir pagalvojame apie jo galimybe. Viena vertus, tautieciai yra linke vartoti daugiau vaistu, bet jie maziau pasitiki gydytojais nei uzsienyje, taip pat tikisi daugiau visokiu neigiamu gydymo efektu. O kuo tikime, to ir sulaukiame”, - savo pastebejimais dalijasi gydytoja.

Z.Alseikiene sako, kad jai per savo klinikine praktika daznai tenka matyti vaistu bijanciu pacientu, kuriems nuo pirmosios dozes, net jei tai butu ketvirtis tabletes, issivysto tipiski nerimo simptomai (pvz., sirdies plakimas, oro trukumas, virskinimo sutrikimai, drebulys ir pan.). Sie poveikiai pasireiskia po 1-5 min., kai vaistas dar nespeja rezorbuotis, bet veliau gali savaime praeiti ir nesikartoti, jei pacientas dar isdrista vaista vartoti. “Tai tipiskas nocebo pavyzdys”, - konstatuoja gydytoja Z.Alseikiene.

Daugumai zmoniu tam tikri sutrikimai ar nerimo simptomai issivysto nuo bet kokiu vaistu, jeigu jie tikisi neigiamo poveikio. Daugelis simptomu yra vadinami nespecifiniais, t.y. jie gana daznai pasitaiko atsitiktinai rimtai nesergantiems zmonems. (Pvz., galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas ar nemiga, isberimai, virskinamojo trakto sutrikimai, odos pleiskanojimas, suprastejusi atmintis ir pan.) Taciau susirgus visi pasireiskiantys simptomai yra sureiksminami, o jei vartojame kokius nors vaistus, labai lengvai juos apkaltiname “salutiniais reiskiniais”, nors panasius simptomus kartais jausdavome ir anksciau.

Gydytojai dalyvaujant vienoje studijoje, pirmas gydymo dienas visiems pacientams, jiems to nezinant, buvo duodama neveikli medziaga: “Viena paciente skundesi, kad sis “vaistas” sukele toki stipru mieguistuma ir taip pablogino reakcija, kad ji net padare avarija!”

Optimistus gydyti lengviau

Nocebo issivystymas siejamas su keletu psichologiniu veiksniu: tai tam tikro poveikio tikejimasis, kai gydant pacientas tikisi sulaukti nepageidaujamu reiskiniu. Ir klasikine itaka: tai paciento ankstesne patirtis, kai medikamentu vartojimas buvo susijes su somatiniais simptomais, todel nocebo efektas issivysto nerimastingiems ir depresiskiems pacientams. Taigi iseitu, kad i optimizma linke zmones reciau susiduria su nocebo poveikiu? “Tikrai, optimistai turetu reciau sirgti ir vaistai jiems turetu labiau padeti. I esancius nemalonius poveikius jie maziau kreipia demesio, kol sie labai netrukdo. O jei poveikis pasireiskia stipriai, juk bet kada, kai to praso pacientas, vaista galima pakeisti kitu. Optimistus yra kur kas lengviau gydyti, bet jie kur kas retesni ligoniai”, - pasakoja gydytoja.

Z.Alseikiene isitikinusi, kad pirmiausia visus siuos poveikio mechanizmus zmogui reikia bandyti paaiskinti. Dalis pacientu, kurie tiki savo minties galia, nustos tiketi jiems padarytu “poveikiu”. “Na, o kitiems belieka prasyti kito ekstrasenso, kad sis neutralizuotu kazkieno neigiama poveiki. Ir tai puikiai padeda, jei zmogus tuo tiki”, - sako Z.Alseikiene.

Veikia ne tik medicinoje

Taciau nocebas veikia ne tik medicinoje, bet ir kitose gyvenimiskose situacijoje. Daznai zmones skundziasi, kad yra uzburti, prakeikti, nuziureti... “Taip, tiketina, kad tai yra nocebo pavyzdziai. Kai kurie mokslininkai mano, kad zmones, kurie tiki vudu, is tikruju gali susirgti ar numirti tikedami, kad jie yra paveikti burtu. Turbut tai liecia ir kitus tikejimus burtais, tarkim, nuziurejima ar “prakeikima”, - reziumuoja gydytoja psichiatre psichoterapeute Z.Alseikiene.

Paprasyta pasidalyti savo asmenine patirtimi, gydytoja sako, kad uzejus blogumui niekada negalime buti tikri, ar tai tikrai vaisto poveikis virskinimo traktui, ar tai tikejimas, kad sis vaistas blogai veikia skrandi, t.y. nocebas. Bet ji isitikinusi, kad nuziurejimai ir blogi palinkejimai jos tikrai neveikia - turbut todel, kad tuo tiesiog netiki.

Keli idomus faktai:

Nors termina “nocebas” sukure Volteris Kenedis (Walter Kennedy) dar 1961 m., jis tapo populiarus tik devintajame desimtmetyje. Iki tol tiek teigiamas, tiek neigiamas isankstinio tikejimo salygotas gydymo poveikis budavo vadinamas bendru placebo pavadinimu. V.Kenedis nocebu pavadino nemalonu atsaka i tikra ar tariama gydyma, priesingai placebui - maloniam poveikiui.

1992 m. mokslininkai nustate, kad moterys, kurios tikejo, kad turi polinki sirgti sirdies ligomis, mire beveik keturis kartus dazniau nei tos, kurios buvo nusiteikusios optimistiskai, nors taip pat priklause rizikos grupei. Abi grupes nesiskyre nei pagal amziu, nei pagal arterini kraujo spaudima, nei pagal svori ar cholesterolio kieki kraujyje. Skyresi tik tai, ka moterys maste apie savo ateiti. Jei galvoji, kad susirgsi, tai ir susergi.

1980 m. trisdesimt keturiems koledzo studentams buvo pasakyta, kad jiems per galva bus leidziama elektros srove ir tai, kad kai kurie ju gali jausti galvos skausma. Nors nebuvo naudojama jokios elektros srove, du trecdaliai studentu sake, kad jiems skaudejo galva.

Vieno eksperimento metu bronchine astma serganciu pacientu buvo paprasyta pakvepuoti garais, kuriuose, kaip jiems buvo pasakyta, yra cheminio dirgiklio (alergeno). Beveik pusei pacientu sutriko kvepavimas - issivyste dusulio priepuolis. Tada jie buvo “gydomi” tariamais bronchodilatatoriais, ir dusulio priepuolis visiems nedelsiant praejo. Is tikruju tiek tariamas cheminis dirgiklis, tiek tariamas gydantis vaistas buvo fiziologinis druskos tirpalas.

Daktaras H.Spygelis (H.Spiegel, 1997) apraso atveji, kai Romos kataliku ligonineje Amerikoje silpnam ligoniui gydytojai pakviete kuniga, kad sis suteiktu paskutiniojo patepimo sakramenta. Kunigas, kalbejes israiskingai autoritetingu ir siurksciu balsu, per klaida priejo ne prie to ligonio lovos. Po 15 min. sis pacientas mire, o silpnesnis pacientas, kuriam buvo kviestas kunigas, isgyveno dar keleta dienu.

Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius/Brigita".

Pagrindinis puslapis