Pagrindinis puslapis

Velyku sala - zmoniu paukšciu šalis

Neaprepiamose Ramiojo vandenyno platybese pasiklydusi nedidele (165,5 kv. km) Velyku sala taip pavadinta todel, kad olandu admirolas Jakobas Rogevenas ja atrado 1722-aisiais butent Velyku diena, - praneša dienraštis "Vakaro zinios".

Kol kas niekas neimine šios salos misles - kartkartemis nei iš šio, nei iš to ji dingsta iš zemelapiuose nurodytu geografiniu koordinaciu.

Salos cia nera!

1908 metais Ciles garlaivis "Glorija" grizo iš ilgai trukusio reiso. Staiga prakiuro paskutine gelo vandens cisterna. Vienintele artimiausia vieta, kur buvo galima pasipildyti vandens atsargas, - Velyku sala. Bet laivui priartejus prie šturmano pazymeto taško paaiškejo, kad jokios salos cia nera! Aplinkui, kiek akys mate, plytejo vandenynas.

Bego valandos, laivas plauke ankstesniu kursu, bet sala taip ir nepasirode. Pakartotiniai šturmano skaiciavimai rode, kad laivas... kiaurai perskrode sala! Kapitonas isake grizti atgal ir trecia karta nustatyti koordinates. Veltui! Dabar "Glorija" buvo paciame salos centre!

Dar vienas panašus atsitikimas, susijes su Velyku sala, nutiko po 20 metu. Ant turistinio lainerio tiltelio stovejo net trys kapitonai - "etatinis" ir du jo kolegos pensininkai. Kai iš nuobodulio draugai nusprende prisiminti jaunyste ir sekstantais nustatyti laivo buvimo vieta, visi buvo baisiausiai nustebe: pasirodo, laineris buvo uz keliu myliu nuo salos! Bet juk jos nematyti pro pacius galingiausius binoklius! Kapitonas nedelsdamas liepe perduoti i Cile sensacinga radiograma.

Nei salos, nei tanklaivio

Ciles valdzia reagavo zaibiškai - karinis kanonieriu laivas nedelsdamas išplauke iš Valparaiso i ta vieta, kurioje turejo buti nenuspejama Velyku sala. Rezultatai ir vel apstulbino: sala buvo savo iprastoje vietoje!

Antrojo pasaulinio karo metais "nesugaunama" sala suzlugde slapta nacistines vadovybes plana. Du vokieciu povandeniniai laivai, vykde Ramiajame vandenyne slapta misija, plauke link Velyku salos, kur ju lauke tanklaivis. Atplaukus i nurodyta rajona paaiškejo, kad nei salos, nei tanklaivio toje vietoje nera.

Keleta valandu hitlerininkai bergzdziai raize vandenyno platybes, kol galiausiai vieno laivo kapitonas neapsikentes pazeide rezima ir uzmezge ryši su tanklaiviu. Jo kapitonas išplauke pasitikti laivo. Atrode, kad jie yra viename geografiniame kvadrate, bet susitiko tik uz 200 myliu nuo Velyku salos! O antrasis povandeninis laivas apskritai dingo be pedsaku...

Milzinišku statulu paslaptis

Sala atradusiam olandu admirolui J.Rogevenui ir jo komandai išlipus i kranta paaiškejo, kad saloje taikiai gyvena trys skirtingos rases, - iš viso apie 2000 zmoniu. Cia buvo juodaodziu, raudonodziu ir visiškai baltu zmoniu nenaturaliai ištemptais ausu speneliais.

Viena didziausiu salos misliu, neduodanciu ramybes kelioms keliautoju kartoms ir tyrinetojams, tebera šimtai unikaliu milzinišku statulu - nuo 33 iki 66 pedu aukšcio ir sverianciu ne maziau kaip 50 tonu. Senoveje salos gyventojai buvo isitikine, kad šios akmenines figuros - moajai - saugo ju zeme ir juos pacius nuo piktuju dvasiu. Visos statulos, atsigrezusios veidu i sala ir neperprantamos kaip pats laikas, skendi bezadeje tyloje.

Iš pradziu šiu milzinu galvos buvo pridengtos skrybelemis, ir uolienos, iš kuriu jos buvo išskaptuotos (beje, kiekviena svere iki 10 tonu), skyresi nuo tu, iš kuriu buvo iškirstos pacios statulos. O juk tuos galvos apdangalus dar reikejo pakelti i dideli aukšti.

Kaip teigia zinomas tyrinetojas Erichas fon Denikenas, iprastas aiškinimas, kad akmeniniai milzinai i amzinojo stovejimo vieta buvo atgabenti naudojant medinius volus, cia netinka. Vargu ar tais laikais su sala buvo reguliarus susisiekimas ir laivai atgabendavo akmenskaldziams drabuziu, maisto.

Zmoniu-paukšciu zeme

Tuomet kas gi iškirto iš akmens luito uolienu gabalus, išskaptavo iš ju statulas ir nugabeno i kranta? Kaip be volu jie iveike šias mylias? Kaip skrybeles, kurioms akmens luitai buvo gabenami iš kito karjero, atsidure ant galvu?

Net 2000 zmoniu, dirbdami diena nakti, nebutu sugebeje iškirsti iš kieto vulkaninio akmens šiu milziniu primityviais irankiais. Be to, dalis gyventoju turejo zvejoti, dirbti zeme, austi ir vyti virves.

Deja, pirmieji misionieriai europieciai, atsidure šiame zemes lopelyje, padejo nemazai pastangu, kad tamsi salos praeitis taip ir liktu tamsoje. Bet vis delto jiems nepavyko atpratinti ciabuviu vadinti savo sala Zmoniu-paukšciu zeme. Todel ir šiandien iš lupu i lupas perduodami pasakojimai apie skraidancias butybes, kurios nuo seno nusileisdavo i sala ir uzdegdavo ant kranto ziburius.


Informacija paimta is dienrascio vakaro

Pagrindinis puslapis

sk.jup.lt - skaitliuku registracija