Pagrindinis puslapis

Wecome To PageBreeze

Kam mums reikalingi jausmai?

Jausmu neisvengsi. Visi jie – nuo dziugavimo iki visiskos nevilties – egzistuoja ir vienokiu ar kitokiu budu veikia mintis, elgesi, santykius su kitais. Visi jausmai ir emocijos zmogui vienodai reikalingi ir reiksmingi. Ju negalima „sudelioti i lentyneles“, kaip teisingu ir klaidingu, bjauriu ir graziu, tinkamu ir netinkamu. Visus kilusius jausmus reikia isjausti, juos isgyventi.

Isgyventi dziaugsma ar malonuma – vienas dalykas, taciau ka daryti, kai jauti pavyda ar pykti? Neretai nepriimtinu, nemaloniu jausmu bandoma isvengti ar karstligiskai ju atsikratyti. Nenuostabu – neigiamus jausmus reiksti labai sudetinga. Todel dazniausiai einama paciu paprasciausiu keliu – jausmai tiesiog slopinami. Tuo momentu galbut isvengiama konflikto, taciau ilgainiui krenta nuotaika, atsiranda apatija, sustingimas, o veliau, ziurek, issivysto depresija ar kitos psichosomatines ligos: galvos skausmai, ivairus funkciniai skrandzio ar zarnyno, sirdies sutrikimai.

Norint ismokti valdyti, tinkamai reiksti jausmus, pirmiausia juos reikia labai gerai pazinti. O tai tikrai nelengva uzduotis, juo labiau kad nei vaikysteje, nei velesniame gyvenime niekas to nemoke. Atvirksciai, tik skatindavo uzgniauzti daugybe visuomeneje nepriimtinu jausmu: pykti, priesiskuma, o kartais net betarpiskuma (nuosirduma, svelnuma).

 Pavyzdziui, zmones, uzauge alkoholiku seimoje, ismoksta aktyviai reiksti tokius jausmus, kaip pyktis, pagieza, nepasitenkinimas, agresija, bet slepti nuosirduma, geruma, prieraisuma. Uzaugusieji darniose seimose linke drasiai rodyti aplinkiniams savo svelnuma, betarpiskuma, nuosirduma, geruma, o vengti reiksti tokius jausmus, kaip pyktis, agresija, priesiskumas...

Jausmu valdymo link

Pirmasis zingsnis suvokiant, kas su mumis vyksta, yra savo jausmu atpazinimas. Konsultuojant neretai tenka susidurti su atvejais, kai zmogus, paklaustas, ka jaucia vienoje ar kitoje situacijoje, pasimeta ir tesugeba pasakyti, jog jauciasi gerai arba blogai. Toks ivardijimas jokiu budu tiksliai neapibrezia jausmines busenos. Jausmu zodynas gali buti daug turtingesnis. Norint ji praplesti, daznai reikia grizti prie pradziu pradzios – padeti atpazinti pozymius, bylojancius apie vieno ar kito jausmo atsiradima. Ju yra keletas:

1. Kuno signalai

Zmonems daznai tenka aiskinti, kad kunas „kalba“, pranesdamas apie jausmus. Pavyzdziui, isitempe raumenys gali rodyti pykti, baime, siauba, byrancios asaros – sielvarta, geda, bejegiskuma, virpancios rankos – susijaudinima, itampa, dantu griezimas – agresija... Tiesa, vien kuno signalais jausmu aiskintis neiseina – juk israudimas gali reiksti ir susidrovejima, ir pykti, asaros – ir liudesi, ir dziaugsma, o kojas pakerta ir is begalines laimes, ir is baimes.

2. Ivykiu kontekstas

Isgyvenimus sukelia tam tikros situacijos ar ivykiu kontekstas. Tarkime, jei seimoje kazkas numire, zmones jaucia sielvarta, kancia, nevilti. Jei kas nors mus zemina, normalu ir naturalu jausti pykti, nepasitenkinima, dvasini skausma...

3. Mintys

Save padeda suprasti ir mintys! Pavyzdziui, jei aptinkate save galvojant apie drauga: „Ach tu, bjaurybe“, tai, greiciausiai, pykstate ant jo. Jei dar priduriate: „Na, as tau parodysiu“, tikriausiai norite atkersyti....

Antrasis zingsnis, siekiant savo isgyvenimus suvokti aiskiau, – ismokti juos ivardyti zodziais: „as piktas“, „as liudnas“, „as issigandes“, „mane tai liudina“, „as jauciuosi pazeminta“. Tai – ne kaltinimas, o tik konstatavimas pasnekovui, koki poveiki turi jo elgesys ar zodziai. Tikslus jausmu ivardijimas padeda geriau suprasti vienam kita.

Jausmu nepasirinksi. Jie aplanko lyg nekviesti sveciai – belieka juos priimti. Savaime jausmai nera nei blogi, nei geri. Blogai ar gerai gali buti tik tai, kaip jie isreiskiami, tai reiskia – kokie veiksmai tam pasirenkami.

Pasakyta – padaryta

Literaturoje nurodoma keletas jausmu raiskos budu, kuriuos jus turbut nesunkiai atpazistate ir kasdieniame gyvenime:

Jausmai uzgniauziami (slopinami). Jei slopinami neigiami jausmai, ilgainiui atsiranda apmaudas, kaupiasi vidine itampa, neigiamas nusiteikimas kito zmogaus atzvilgiu. Tramdomi jausmai kaupiasi, gumuliuojasi ir anksciau ar veliau issiverzia emocinemis neadekvaciomis audromis, psichinemis ar psichosomatinemis ligomis.

Jausmai isliejami spontaniskai. Pavyzdziui: „zioplys“, „dink man is akiu“, „tu gadini man nervus“ arba „kaip dziaugiuosi“, „kokia maloni staigmena“. Kai spontaniskai isliejami neigiami jausmai, gali sugesti tarpusavio santykiai, nes kitas zmogus isizeidzia ir dazniausiai atsako tuo paciu.

Taikus savo jausmu isreiskimas, vartojant vadinamuosius „as“ teiginius. Sakykite „as pykstu“, ne „tu mane nervini“; „as sutrikes“ vietoje „tu kalbi nesamones“; „man skaudu tai matyti“, o ne „tu taip elgiesi tycia“. „As“ teiginiai nekaltina kito zmogaus, jais tik isreiskiate, koki jausma jums sukele tai, ka jis padare ar pasake. Sis budas efektyvus tuo, kad niekas neiskaudinamas, vystosi tarpusavio supratimas, gereja tarpusavio santykiai. Galiausiai gali buti pasiektas bendras tikslas – susikalbejimas, o jo rezultatas tas, kad keiciasi abieju dalyviu elgesys.

Naturaliai kyla klausimas: kuris jausmu raiskos budas geriausias? Ne paslaptis, kad labiau esame ivalde pirmaji ir antraji. Tiesa, yra situaciju, kurioms isspresti geriausiai tinka agresyvus reagavimas (pavyzdziui, kai mus netiketai kas nors uzpuola ar be pagrindo izeidineja). Uzpuolikui gi nesakysi: „Atsiprasau, bet as pykstu del jusu izulaus elgesio.“

Taip pat tam tikromis aplinkybemis geriausia (bent laikinai) uzslopinti besiverziancias savo emocijas. Taciau yra ir tokiu situaciju, kuriose veiksmingiau butu isbandyti treciaji, daznai uzmirstama jausmu raiskos buda. Kai nera pavojaus saugumui ir savigarbai, „as“ teiginiai padeda isvengti konfliktu ir isspresti jau esamus neaiskumus.

Taciau grieztai teigti: tas budas teisingas, o sis – ne, negalima. Rekomenduoju ivaldyti ivairius savo jausmu reiskimo budus ir atitinkamai reaguoti pagal konkrecia situacija. Reiskiant savo jausmus svarbu buti lanksciam.

Problemos prasideda, kai skirtingose situacijose naudojamasi vienu ir tuo paciu budu, pavyzdziui, jausmai nuolat slopinami arba reaguojama tik agresyviai. Seima dazniausiai yra ta vieta, kurioje galima eksperimentuoti ir mokytis taikiai reiksti savo jausmus, kad formuotusi tarpusavio supratimas bei pagarba.

Psichinei sveikatai didele reiksme turi ne teigiamu jausmu persvara, o emociniu isgyvenimu pusiausvyra. Kiekvieno gyvenime neisvengiamai pasitaiko nesekmiu, skriaudu, nesusipratimu ar klaidu, kurie suteikia nemaloniu isgyvenimu. Todel labai svarbu mokytis tinkamai priimti ir isgyventi sias situacijas, nebijoti isreiksti savo jausmu, kad ju poveikis nebutu prazutingas tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.

• Leiskite egzistuoti visiems savo jausmams. Atminkite, kad nera nei geru, nei blogu jausmu. Visi jie butini tam tikrose gyvenimo situacijose.

• Mokykites atpazinti ir ivardyti savo jausmus.

• Nebijokite pripazinti turi paciu nepatraukliausiu jausmu. Atminkite, kad tokia teise turi ir kiti zmones (taip pat ir jusu vaikai).

• Reikskite savo emocinius isgyvenimus „as“ teiginiais, o ne „tu“ teiginiais.

• Neslopinkite nemaloniu jausmu. Isreikskite juos vienaip ar kitaip. Jei negalite apie tai pasakyti kitam zmogui, pasirinkite kita, jums priimtina buda, kaip islieti emocijas: kumsciuokite pagalve ar ciuzini (aisku, jei toks noras yra), saukite tusciame kambaryje, energingai mankstinkites, eikite pasivaikscioti, pieskite ar rasykite tai, ka jauciate. Gali padeti ir „pokalbis“ su tuscia kede, kai isivaizduojamam zmogui issakote viska ka galvojate ir jauciate.

• Nevenkite rodyti savo jausmu, padekite ir vaikams isreiksti ju isgyvenimus.

• Labai idemiai ir pagarbiai klausykite, ka jums sako artimieji, vaikai.

• Neskubekite guosti savo artimuju, ypac vaiku: „nesijaudink“, „neliudek“, „nenusimink, geriau pagalvok ka nors malonaus“. Tai tarsi byloja: nejausk to, ka jauti. Bendraudami su savo vaikais klausydamiesi tik priimkite vaiko reiskiamus jausmus, bet nebarkite jo, nemoralizuokite ir nemokykite. Tai nereiskia, kad jus pritariate tam, ka vaikai daro ir sako. Tai rodo, kad jus suprantate ju isgyvenimus.

Emociju palete

Yra septynios pagrindines emocijos, lydincios mus nuo pat gimimo. Jas ne visada lengva atpazinti, taciau labai sunku paslepti. Kam jos reikalingos?

BAIME pranesa apie realu arba isivaizduojama pavoju, sumobilizuoja veiksmui arba, atvirksciai, sustingdo, kol svarstom, kaip geriau pasielgti.

PYKTIS kyla tada, kai manome, kad mus priima nerimtai arba uztveria kelia iki siekiamo tikslo. Pykcio sukelta energija gali buti naudinga – ji suteikia jegos, drasos ir pasitikejimo savimi.

SIELVARTAS padeda nugrimzti savyje, kad isgyventum netekti (artimo zmogaus ar kokiu nors savo savybiu). Galiausiai si emocija padeda susigrazinti gyvybinguma.

DZIAUGSMAS skatina laimes hormonu gamyba. Tada jauciames pasitikintys, reiksmingi, laisvi, mylimi ir mylintys.

NUOSTABA – tai reakcija i tai, kas nezinoma, nepazistama. Ivertindami galima pavoju, mes sustingstam tam, kad veliau pratestume tyrinejimus arba begtume salin.

PASIBJAUREJIMAS apsaugo nuo dalyku, kurie gali buti pavojingi psichinei arba fizinei sveikatai.

SUSIDOMEJIMAS svarbus intelekto vystymuisi. Jis skatina nora suzinoti naujoves ir suprasti vis sudetingesnius dalykus.

Parengta pagal "AS IR PSICHOLOGIJA"

Pagrindinis puslapis

sk.jup.lt - skaitliuku registracija