Pagrindinis puslapis ( www.signofluck.com )

ZMOGUS IR JO NERAMUS LAIKAS

1968 metu pradzioje Vanga, budama transo busenoje, keleta kartu susuko; „Atsiminkite Praha! Atsiminkite Praha! Dideles jegos supa miesta ir grasina: Karas! Karas! Praha pavirs didziuliu tvenkiniu, kuriame gaudys zuvi!"

Buvo ziauru klausyti. Yra daug liudininku, kurie girdejo tuos zodzius, nes ji tai kartojo keleta kartu.

Paskui is tiesu visi tapome kruvinu Cekoslovakijos ivykiu liudininkais, taciau ka reiskia Vangos zodziai „Praha pavirs didziuliu tvenkiniu" — nesuprantame iki siol. Dazniausiai ji neaiskina savo pasakymu ir tik retomis isimtimis ka nors komentuoja, ypac kalbedama apie svarbius, lemtingus ivykius. Vanga sako, jog ir pati visko nesupranta.

Paprastai ji vengia pokalbiu apie politika, nes jos zodzius galima suprasti ir komentuoti labai ivairiai. Taciau kartais, nors ir labai syksciai, prabyla tomis temomis. 1981 metais ivyko labai idomus pokalbis su Libano zurnalistu Abdel Amir Abdala, kuris pasidalijo susitikimo ispudziais Beiruto politiniame savaitrastyje „Al kitach al arabi". Italu zurnalas „Bulgarija di Odzi" pasiule mums sio pokalbio vertima (1982 m. Nr. 2). Zurnalistas buvo „Sofijapres" svecias. Skelbiame jo sutrumpinta pasakojima:

,,Pas Vanga.

Kambarys — kaip ir daugelis kitu. Jo centre — elektros krosnis. Vanga sedejo ant sofos - lovos, uzdengtos juostuotu audeklu. Stengiausi sukoncentruoti visas dvasios jegas, kad nepasiduociau tos aklos moters itakai. Nusiemiau akinius ir pazvelgiau i kitu triju moteru, sedinciu kambario kampe, veidus. Jie gerai uzsifiksavo mano samoneje.

Karaliavo tyla. Ji sklido ir is Vangos veido. Paskui, pakelusi galva, Vanga prabilo stipriu, uztikrintu balsu, rodanciu nepalauziama valia:

— Libano zurnaliste, prisiartink ir sesk cia! O vairuotojas tegu iseina!

Tai buvo pirmasis signalas, parodes Vangos jega. Is kur ji zinojo, kad kambaryje vairuotojas?

— Duok man gabaliuka cukraus, Libano zurnaliste!

Isemiau gabaliuka is kisenes ir padejau ant staliuko, noredamas pamatyti, kaip Vanga ji paims. Taciau ji be jokiu pastangu istiese ranka ir paeme cukru. Pradejo ciupineti. Ranka buvo tvirta.

Atsisuko i mane, ir man pasirode, jog ji stebi is vidaus. Prabilo:

— Tu nesioji akinius, juos dazniausiai uzsidedi per svarbius susitikimus ir kai kuriais kitais atvejais. Kodel juos nusiemei dabar?

Tai buvo antras smugis, suduotas mano nepasitikejimui.

— Klausyk,— sake,— tavo tevas ir tavo motina gyvi ir yra Libane. Siuo metu motina namuose, o tevas — ne; galbut jis lauke. Tu gyveni mieste ir vertiesi zurnalistika jau 12 metu. Rasai apie paslaugas, bet sugebi rasyti ir apie politika. Taciau tavo indelis toje srityje nedidelis. 1982—1983 metais tau labai seksis darbe. Turesi septynis vaikus, o sulaukes 42 metu, busi didelio karo liudininkas. Bet as tau nepasakysiu, kas ji prades.

Paskui girdejau nerislius zodzius, tarp kuriu maisesi isakymu ir susizavejimu intonacijos.

— Tu esi musulmonas ir sventi visas musulmonu sventes. Jos remiasi sventu tekstu — Koranu. Turi ji visa perskaityti, ypac atidziai 9, 10, 11 ir 12 dalis.

Vanga tese toliau:

— 1984 metais Sirija prades dideli kara, ir padetis labai komplikuosis. Ar buvai Jeruzaleje? Dabar matau Bagdada. Kas yra Bagdadas? Tu nuvyksi ten.

Ji vis kalbejo ir kalbejo, neleisdama man uzduoti klausimo.

— Libanui iskils daugybe problemu ir is siaures, ir is pietu, ir is rytu bei vakaru. Matau Nila. Kas yra Nilas? Tu nuvyksi ir ten. Priesais tave labai daug keliu.

Klausyk, zurnaliste, tu privalai labai gerbti savo motina, privalai atminti, jog ji kazko nori is taves.

Libanas skesta liepsnose. Matau labai daug raudonu vaisiu ir labai daug vandens. Taciau jusu salis neturi ir netures naftos.

Paskui Vanga paklause:

— Kas tau pasakojo apie mane?

— Vyriausiasis redaktorius Ualid Al-Husein norejo pakalbeti su tavimi.

Vanga nutilo, paskui vel, paciupinejusi cukraus gabaliuka, tare:

— Dabar Libane labai daug ginklu. 1982 metu geguzes menesi jo dangus pajuos. Libane yra labai daug komitetu, taciau jie nieko nepajegia isspresti. Apkasai liks atviri, o barikados neisardytos.

Kas buvo jusu pranasas? Ar tas, kuris pranasauja ir mato tris planetas? Matau, kaip jo siela ieina i mano kambari.

Kas yra Elijas Sarkis? Jusu prezidentas, krikscionis, nevedes, arabu kilmes. Jis geras politikas. Taciau dabar Libane labai daug kariuomenes.

Jusu santykiai su Sirija visuomet privalo buti labai geri. Ateityje tie santykiai dar pageres.

Vanga akimirka nutilo ir po to pridure:

Ar girdi, siuo momentu Beirute vyksta karas. Si ugnis bus uzgesinta, bet po kiek laiko vel isiliepsnos.

Paskui paklause:

— Ar tu pateisini si kara?

— Ne, nepateisinu,— atsakiau.

Ponia Vanga man tai pasake 1981 metu gruodzio 2 diena, 8.45 vai. ryte.

Grizes i Libana, archyvuose suieskojau praejusiu savaiciu laikrascius, juose buvo uzsiminta, kad ta pacia diena, kai as buvau pas Vanga, vakariniame Beiruto rajone ivyko dvieju organizaciju ginkluotas susiremimas.

Vanga vengia kalbeti apie politika. Visi man tai kartojo. Bet kodel ji man uzsimine? Galbut del to, kad mane labai jaudino politine situacija ir mano salies likimas. Tik apie tai galvojau pries susitikima. Vakare, eidamas miegoti, apie tai masciau, kad mano mintys atsispaustu cukraus gabalelyje, o Vanga, perleidusi jas per savo jausmu „chemija", pasakytu garsiai.

Grizdamas i Sofija, ilgai masciau apie sia moteri, kurios talenta pripazino daugelis valstybiu. Atvykes i viesbuti, nutariau nepublikuoti nei mane asmeniskai lietusio pokalbio, nei to, ka pasake apie mus visus ir svarbiausia — apie tevyne Libana.

Kodel? Kadangi tai, ka pranasavo Vanga, buvo labai baisu! Norejau tiketi, kad tai tik zodziai.

Nepavydetinas Libano likimas, jeigu pasitvirtins Vangos pranasyste!"

Apie politine Nikaragvos padeti ir ateiti 1978 metais Vanga kalbejosi su sios salies oficialiu asmeniu. Svecias tikejosi, kad padetis salyje galbut greitai nors is dalies normalizuosis, taciau aiskiarege atsake:

— Ne, ten prasilies dar labai daug kraujo. Tekes kraujo upes. Jus net negalite isivaizduoti, kas jusu dar laukia!

1981 metu gruodzio 24-oji — Kuciu vakaras. Sedime priesais zidini aplink Vanga ir ziurime i rusenancias zarijas. Yra toks senas padavimas: sudegus medziams, pagal likusias zarijas seni zmones spedavo, kokie bus ateinantys metai. Mes stebime imantru liepsnos zaidima ir tylime. Musu seimos „seniune "— Vanga, ir ja prasome pasakyti, ar laimingi bus kiti metai. Ji, zinoma, nemato zidinio liepsnos, bet „skaito" jos pranasiskus zenklus savo neitiketinu talentu:

,,1981 metais planeta buvo veikiama labai blogo zenklo, taciau ateinanciais metais ja apgyvendins naujomis „dvasiomis". Jos atnes paguoda ir suteiks dideliu vilciu. 1981 metai nieko nedave zmonems, bet is visu labai daug pareikalavo...

Bus ir daugiau tokiu metu, miestai ir kaimai grius nuo zemes drebejimu bei potvyniu, gamtos kataklizmai drebins zeme, nugales blogieji zmones. O vagiu, girtuokliu, isdaviku ir klaidziojanciu nepajegsime isvardyti.

Tarp zmoniu isiviespataus nepastovus, abejingi tarpusavio santykiai, daugelis netures ateities. Nepaprastai atpigs jausmai, ir tik apgaulingos aistros, ambicijos bei egoizmas stimuliuos zmoniu santykius.

1982-ieji — tai metai, kai nusvis nauja, geresne sviesa. Zeme bus apgyvendinta naujomis sielomis, ir kai kurias is ju pamatysime. Ryski sviesa nusvis Jeruzaleje. Ateis ne kulturos, bet ziniu zmones. Ateis zodis „Volga", ir jis viespataus virs planetos.

1981 metai daugeliui zmoniu atnese nelaimes, jie nuslave labai daug vadovu. O 1982-ieji bus palankus kulturai, isaus diena ir sioje srityje dirbantiems zmonems: juos atsijos ir isvalys kaip javus nuo pupu. Sie metai ines labai daug naujoviu ir daug gerio. Ju veikimas prasideda kovo 22 diena. Tai bus aukstu postu, viespatavimo ir jegos metai, jie prasides pavasari, kai gelyte istars: as dygstu, ir pauksciai sugris is pietu.

Bus ivairiu permainu, ateis nauji zmones, kiti bus atleisti, daug moteru eis aukstas pareigas, bet ta nauja tarnyba nebus ju pasaukimas. Is baimes daugelis pasitrauks i pensija, kiti bus „nusluoti" iki 1983 metu vasaros bei rudens. Laukite pasikeitimu i geraja puse".

Jei paklausite Vanga, su kokiais zmonemis labiausiai megsta kalbeti, ji atsakys: „Man visi vienodi".

Daznai si savo teigini ji itvirtina tokiu posakiu: „Atejo metas, kai Dievas paliepe atidaryti visus kapus zemeje ir pasiunte angela paziureti, kas juose yra. Kai angelas sugrizo i dangu, Dievas jo paklause: „Sakyk, ka matei? Ar atskyrei, kuris karys, kuris paprastas zmogus, o kuris teisejas?" „Ne, Dieve,— atsake angelas,— maciau vien tik baltus kaulus zemeje!"

Vangos daznai klausia, ar nenusibosta tie zmones, kurie pas ja kas diena lankosi. „Ne,— atsako ji (irasas padarytas 1983 metais),— tik man nuobodu, kai ateina neprigirdincios mociutes. Kartoju, kartoju, o jos ir vel atejusios klausia: „Pasakyk man dar karta!" O labiausiai nusibosta tos moterys, kurios lengvabudiskai elgiasi su vyrais ir dar klausia, kaip susirasti rimta drauga. Ne, sakau, sedek namuose ir kesk savo vyra. „Bet kad negaliu jo daugiau pakesti, ir as turiu teise buti laiminga!" Kaip jos supranta laime, nezinau... Laime zmones suvokia ivairiai: laimingi, kai viskas sutvarkyta ir kai neturi jokiu problemu. Bet juk taip nebuna. Nera zmogaus, gimusio vien tik laimei. Stai vienam sekasi darbe, bet jis neturi ramybes seimoje. Kitas turi ir darba, ir gera seima, bet nera sveikatos. Trecias sveikas, taciau serga vaikai. Ir t. t. Kiekvienas zmogus turi savyje ir geri, ir blogi. Taip sutvarkytas pasaulis. Alano manymu, laime priklauso nuo zmogaus kantrybes. Manes klausia, kodel egzistuoja zemeje blogis, kodel neimanoma jo isvengti. Ogi todel, kad zeme pareikalauja dovanos uz tai, kad mes i ja atejome ir gyvename. Zemei privalome moketi mokescius, kaip mokame uz viska gyvenime. Stai netgi ir uz namus, kuriuos skiria valstybe" imamas mokestis. Taip jau yra. Visi mokame... Tiek metu stebiu, koks pasaulis.

Laimingi tie zmones, kurie gyvena kalnuose. Pasiima moteris verpste ir verpia. Issiveda aveles i laukus ir dainuoja. Susitinka su savo vyru ir pasimyli. Ziuri, kaip zaidzia gamtoje ju vaikai. Ir taip gyvena... O dideliuose miestuose kazkas baisaus: matau, kaip zmones iki kaklo paskende purve. Praeina pro mane, ir kiekvienas nesa pasikabines lentele su uzrasu: „As veidmainys", „As vagis", „As melagis". Kiti — „As apgavikas", „As nieksas", ir daug kitokiu. Todel labai daug zmoniu sugrizta i kaimus, ir tas procesas dar tesis".

Pagrindinis puslapis ( www.signofluck.com )